2017 m. kovo 2 d., ketvirtadienis

Sarah J. Maas "Užkerėtas dvaras"

Rašytoja Sarah J. Maas gimė 1986 metais kovo 5 dieną. Kūrybinio rašymo ir gretutinių religijų studijų diplomą įgijo Hamiltono koledže. Šiuo metu gyvena Amerikoje su vyru ir šunimi. Daugiau apie autorę galite sužinoti - čia.

Feirė norėdama išgyventi ir šeimą aprūpinti maistu turi medžioti. Pastaruoju metu tai padaryti vis sunkiau ir sunkiau. Mergina nenuleidžia rankų. Vieną dieną jai sėkmė nusišypso ir tenka sumedžioti vilką, todėl gali lengviau atsipūsti, nes nereikės mirti iš bado.

Deja tai nebuvo paprasta vilkas, o paslaptinga būtybė, kurios nuo seno  prisibijo mirtingieji. Po kelių dienų prie jos namų durų pasirodo įniršęs žvėris ir leidžia Ferei rinktis: arba jis ją dabar nužudys, arba ji keliaus su juo į paslaptingą dvarą, ir likti jame iki jos gyvenimo pabaigos. Visgi Feirė pasirenka dvarą.

Tamlinas (įniršęs žvėris) - leidžia Ferei leisti laiką kaip tik ji nori, jokios prievartos ar vergijos. Laikui bėgant tarp jų prasiskleidžia šilti jausmai. Mergina supranta, kad ji padarys viską dėl Didžiojo Valdovo, kaip ir jis dėl jos. Atrodo, viskas taip ir turi būti. Tačiau paaiškėja, kad visą Pritiano pasaulį užvaldžiusi liga. todėl Tamlinas mylimąją išsiunčia atgal, į mirtingųjų žemes, norėdamas Feirę apsaugot.

Grįžus namo, su kiekviena diena nerimas merginos širdyje vis auga ir auga, todėl ji nusprendžia keliauti atgal ir išgelbėti Tamliną ir jo dvariškius. Taigi Feirės rankose šalies likimas. Ar pavyks jai išsklaidyti prakeiksmą ir išlaisvinti mylimąjį?

Knyga man labai patiko! Nepamenu kada taip gailėjausi, kad baigėsi knyga. Kūrinyje buvo pasakų pasakų motyvų, kurie, maniau, mane blaškys, bet klydau. Daug veiksmo, gerų veikėjų ir dar daug daug visko, ko man trūksta, mano, realiame gyvenime, echhhh... Kaip dabar norėčiau pamatyti Tamliną... Oi! Gana man čia nusišnekėti. Nežinau ar pastebėjote iš mano sapalionių, bet esu tikrai priblokšta šios knygos ir laukiu nesulaukiu Lietuvoje antrosios dalies. Be to knygą vertinu 5 balais iš 5! Fantastikos mėgėjams, ši knyga, must have. 💕



2017 m. vasario 25 d., šeštadienis

Johana Thydell "Žvaigždėtos lubos"

 Mane labai jaudina knygos apie įvairias ligas, sindromus, sunkius žmonių likimus. Todėl stengiuosi labai atidžiai jas skaityti ir skirti pakankamai dėmesio. Dar ir dabar tiksliai nežinau patiko man ši knyga ar ne?

Pagrindinė veikėja Jena gyvena visiškai kitokį gyvenimą, nei jos bendraamžiai. Negana to jos mama serga vėžiu. Liga, kuri skamba kaip nuosprendis ir viskas tuo pasakyta. Mergina labai jaudinasi dėl mamos likimo, o kur dar kit paaugliški dalykai. Knygoje aprašomi Jenos išgyvenimai, jos mamai sergant vėžiu. Mergaitė pradžioje knygos prisižada, jog mamai mirus pati atims sau gyvybę ir tikrai džiaugiuosi, kad ji to nepadarė.

Galiausiai, knyga mane labiau nuvylė nei sužavėjo. Trūko veiksmo, o gal ir emocijų. Tiesiog, kartais atsibosdavo skaityti ir puslapius paprasčiausiai perversti. Dėją tai viena iš tų knygų, kurių nerekomenduoju. Na, o vertinu tik 2 balais iš 5. 😡

Maryna ir Sergij Djačenko "Karalystės raktas"


"Karalystės raktas" - Marynos ir Sergijo Djačenkų kūrinys. Ši knyga puikiai žinoma ne tik tėvynėje, bet ir daugelyje užsienio šalių. Knygą iš bibliotekos pasiėmiau antrą kartą, nes pirmą kartą nepavyko jos perskaityti. Galiausiai nesu visai ja nusivylus.

Galėtum pagalvoti, jog Lena paprasčiausia paauglė: namuose kariauja su tėvais, mokykloje kabinėjasi šlykščios dešimtokės. Kol vieną dieną ji nesutinka, seno pagyvenusio vyro - Oberono. Vyriškis prisipažįsta esąs Karalystės karalius ir jis kviečiantis Leną keliauti kartu. Negana to ji sužinanti turinti magiškų galių. Mergaitė smalsumo vedama sutinka keliauti į paslaptingąją Karalystę. Pasirodo, ten ne poilsio stovykla, laukia dideli sunkumai ir gyvybei gresiantis pavojus. Kelio magei, Lenai, patikėta lydėti Karalystę ir ginti nuo pavojų, kol ji suras tinkamą vietą. Kelionėje Lenai tenka labai greitai subręsti ir nuspręsti ko ji nori ir kas yra teisinga.

Kaip jau minėjau knygą įveikiau iš antro karto ir tikrai nenusivyliau. Veikėjai labai priimti, o rašymo stilius lengvas ir suprantamas. Nereikėjo įtempti smegenų norint įsijausti į istoriją. Manau, ši knyga pats tas norint kažko lengvo ir neįsipareigojančio. Konkrečių minusų kaip ir neturiu, todėl knygą vertinu 4 balais iš 5. Ir tikiuosi kada nors perskaityti sekančias trilogijos dalis.

2017 m. vasario 17 d., penktadienis

Neil Gaiman "Anansio vaikai"

Neil'as Gaiman'as mokslinės bei maginės fantastikos rašytojas. Gimęs Didžiojoje Britanijoje, šiuo metu gyvena Mineapolyje. Rašytojas tikrai įdomi asmenybė.  Jis užaugo skaitydamas maginės fantastikos klasiką, po kiek laiko susidomėjo moksline fantastika. Devintame dešimtmetyje pradėjo dirbti žurnalistu. Šiandien su Jumis norėčiau pasidalinti savo nuomonę apie Neil'o Gaiman'o "Anansio vaikus".

Pasakojimas prasideda nuo to, kad Storulis Čiarlis su savo žmona Rouze planuoja savo vestuves. Čiarlis vengia kalbos apie tėvą, todėl Rouzė nusprendžia, kad puiki mintis pakviesti tėvą į vestuves ir užkasti karo kirvį. Tačiau paaiškėja, nemaloni tiesa, kad jo tėvas numirė, o pats Čiarlis yra mistinės dievybės - Anansio sūnus. Negana to sužino, kad turi brolį dvynį. O norint jį susitikti tereikia pasišnekėti su voru. Tačiau brolis paklydėlis į jo gyvenimą atneša chaosą, o dar tikriau jį sugriauna. Pasitelkęs magiškas priemones Čiarlis nusprendžia atsikratyti savo brolio Spaiderio. Tačiau ar vėliau neprabus jo sąžinės balsas ir jis nenorės atšaukti burtų?

Tiesiai šviesiai - knyga nepatiko. Skaičiau daug liaupsių apie šia knygą, gausą juodojo humoro. Tačiau nieko tokio aš neradau. Iš tiesų nei karto nenusišypsojau. O kartu jaučiau tarsi ir prievolę skaitydama šį kūrinį. Norėjau perskaityti ir pasidalinti savo nuomone su jumis. Net nežinau kas man labiausiai nepatiko pasakojimas trečiu asmeniu ar tiesiog neužkabino istorija. Kad ir kaip ten būtų knygą vertinu 2 balais iš 5, tačiau nekyla ranka kam nors ją rekomenduoti. ☺

2017 m. vasario 12 d., sekmadienis

Knygų tag'as


Tag'ą radau čia.


  1. Ar mėgsti skaityti? Tikrai taip. Nuo vaikystės mėgau skaityti. Pamenu darželyje, o ir dabar nekitaip, mieliau skaitydavau knygas, nei žaisdavau su bendraamžiais. Su kiekvienais metais meilė knygoms augo ir augo, kol galiausiai aš čia su jumis. Taigi taip buvo iškepta dar viena knygų mylėtoja. 
  2. Kokia tavo mėgstamiausia knyga? Pasidalinsiu keliomis man patinkančiomis knygomis. Tiesa jų apžvalgų nerasite, nes jos perskaitytos prieš šio blog'o atsiradimą. Taigi 5 knygos, kurios mane nustebino arba šiaip išliko iki šios minutės atmintyje: Daina Opolskaitė "Ir venąkart Riči", Erichas Marija Remarkas "Vakarų fronte nieko naujo", Sally Green "Half bad" serija, Johan Green "Aliaskos beieškant", Melvin Burgess "Heroinas".
  3. Mėgstamiausia knygų kategorija? Manau, tai nesvarbu. Jeigu knyga įtraukianti, įdomi, visai nesvarbu kokiai kategorijai ji priklauso. Vis tiek per kelias "sukramsnosiu".
  4. Nemėgstamiausia knygų kategorija? Be abejonės - poezija. Nežinau, neturiu gabumų ar tiesiog mano protas dar nesusiformavęs, bet niekaip neprisiverčiu skaityti poezijos, o be to jos ir nesuprantu.
  5. Mėgstamiausias autorius? Tai - Paulo Coelho ir jo knyga "Alchemikas". Viena iš tų knygų, kurias norisi turėti namie, nes jos neišsenkantis išminties šaltinis.
  6. Ką skaitai dabar? Šiuo metu kankinuosi su Neil'o Gaiman'o "Anansio vaikais". Knyga be galo lėtai skaitosi, be to niekaip neįtraukia, o ir veikėjai protu nepasižymi.
  7. Kokį skirtuką naudoji? Dažniausiai naudoju skirtukus, kuriuos gaunu bibliotekoje. Tiesa, jie pas mane neužsibūna, greitai susidėvi arba kažkur pametu. Tuomet padeda bet koks po ranka pasimaišęs popierėlis.
  8. Plonos ar storos knygos? Plonos ir storos knygos, nes visiškai nebūtina parašyti 500 puslapių, kad knyga būtų gera.
  9. Jeigu tu rašytum knygą, apie ką ji būtų? Tikriausiai tai būtų biografinė knyga su mano gyvenimo nutikimais.
  10. Elektroninės skaityklės; taip ar ne? Visiškas ne. Man niekas nepakeis popierinio varianto. Užburia ką tik iš knygyno parsineštos knygos kvapas, beto malonu liesti rankomis ir svarbiausia knygos neišsikrauna!

2017 m. vasario 10 d., penktadienis

Cynthia Hand "Spindinčioji"

Tai gi vos po dviejų dienų aš ir vėl čia. Su nauja knygos apžvalga, kurią su nekantrumu noriu jums pristatyti. Tad, nevyniojant žodžių į vatą, pradedu!

Klarai pradeda sapnuotis pranašingas sapnas. Gaila, bet nieko gero nežadantis. Ji sapnuoja kapines - mirtį. Vadinasi mirs tas, kurį ji myli. Ką ketina likimas pašalinti iš jos gyvenimo: Džefrį, Andželą, Vendę, o gal Kristianą? Negana to, aplinkui plasnoja piktasis juodasparnis, keliantis nerimą visiems.

Ši dalis paliko daug didesnį įspūdį negu pirmoji. Buvo visko džiaugsmų, ašarų, veiksmo. Kartais atrodydavo, jog knygoje visas veiksmas vyksta dvigubai greičiau, nei vaizdiniai keičiasi mano galvoje. To ir troškau iš šios knygos - adrenalino, negalėjimo atplėšti nuo akių knygos. Bendrai man labai patiko ši knygų serija, nors vargu ar teks perskaityti antrąją dalį. Visgi šis kūrinys gauna apsoliučias mano rekomendacijas. Vertinimas 5 balais iš 5. Apgailestauju dėl trumpos apžvalgos, bet nenoriu atimti iš Jūsų šios knygos skaitymo džiaugsmo.


2017 m. vasario 8 d., trečiadienis

Cynthia Hand "Nežemiškoji"


Labiausiai mane patraukė knygos tema. Išties tokių knygų nėra daug, kaip tarkim apie vampyrus, vilkolakius ir t. t. Todėl vos grįžusi iš bibliotekos stačia galva pasinėriau į šią knygą.

Pagrindinė veikėja Klara sužino jog turi angelų kraujo. Aišku, ne tiek daug kaip jos mama, bet ketvirtadalis geriau nei nieko. Pagrindinis jos gyvenimo tikslas - įvykdyti užduotį. Ne už ilgo ją pradeda lankyti vizijos, kuriose mato dailų vaikiną, kurį turės išgelbėti iš degančio miško.

Su mamos pagalba žingsnis po žingsnio bando išnarplioti vaizdinius ir išsiaiškinti: kur vyks gaisras, kas tas vaikinas ir kodėl taip svarbu jį išgelbėti? Visai šeimai tenka persikraustyti į kaubojų kraštą, kad Klarai pavyktų įvykdyti savo užduotį. Miestelyje ji susiranda draugų, nors ne iš karto priimama į draugų ratą. Toje pačioje mokykloje ir sutinka vaikiną, kurį turės išgelbėti - Kristianą. Ji stengiasi kuo daugiau apie jį sužinoti. Tačiau jos dėmesio trokšta ir Vendės brolis dvynys Takeris. Atėjus vasarai visi draugai, o tarp jų ir Kristianas, išvažiuoja iš gimtojo miesto. Todėl Klara ir Takeris pradeda artimiau bendrauti, kol draugystė perauga į meilę. Lemtingąją dieną miške įvyksta du gaisrai. Viename Takeris, o kitame Kristianas. Kuriam ji padės? Tą kurį myli ar tą kurį nulemta išgelbėti dangaus?

Knyga patiko. "Sukramsnojau" ją vos per tris dienas. Tema nenuvalkiota, išskirtinė. Gal todėl ir buvo taip sunku atplėšti akis. Tačiau iš mano pusės yra vienas labai didelis minusas - knygoje truko veiksmo. Visos įdomybės prasidėjo vos likus 3-4 skyriams iki knygos pabaigos. Tad jeigu ne lengvas rašymo stilius ir aiškios mintys, vargu, ar būčiau pabaigus skaityti knygą. Galiausiai man knyga tikrai patiko ir įžvelgiu daugiau teigiamų dalykų nei neigiamų. Amžiaus ribos šioje knygoje taip pat nepastebėjau, nes nebuvo jokių scenu kur kažkas būtų "tabu", todėl knyga, greičiausiai, patiks tiek jaunesnei, tiek vyresnei auditorijai. Pilnai išsakiusi savo nuomonę knygą vertinu 4 balais iš 5. Kaip jau minėjau tai nutiko dėl veiksmo stokos didžiojoje knygos dalyje.

P.s. na, o aš bėgu skaityti sekančio dalies - "Spindinčioji". O jus kviečiu pažiūrėti video pristatymą apie pirmąją serijos dalį - "Nežemiškoji".